Fizinis asmuo privalo atsakingai valdyti ir naudoti visą turimą turtą nuo fizinio asmens pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (LR FABĮ 16 str. 1 d. 1 p.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui disponuoti turimu turtu (jį parduoti, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius sandorius), išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo turtu disponuoja bankroto administratorius (LR FABĮ 6 str. 5 d. 3 p.).
Fiziniam asmeniui iškėlus bankroto
bylą teismas nustato sumą, kurią fizinis asmuo gali naudoti savo ir išlaikomų
asmenų būtinųjų poreikių tenkinimui (LR FABĮ 6 str. 3 d. 4 p.). Iš šios sumos
fizinis asmuo apmoka išlaidas būtinas savo pragyvenimui tol, kol parengiamas ir
teisme patvirtinamas jo mokumo atkūrimo planas. Visos fizinio asmens gautos
lėšos, kurios viršija būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą, būna
pervedamos į kredito įstaigoje bankroto administratoriaus atidarytą depozitinę
banko sąskaitą ir yra skiriamos administravimo išlaidų padengimui bei
kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui.
Fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų
nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma
lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam
asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (LR
FABĮ 7 str. 3 d.). Atsižvelgiant į cituotą nuostatą manytina, kad aktuali tampa
LR CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta norma, pagal kurią vykdant išieškojimą
iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio,
darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos
pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas
nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti
nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos
minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų
reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Taigi pirmiausia, bankroto proceso metu neturi būti parduodamas fizinio asmens
turtas apimantis buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie
būtini fizinio asmens ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar
mokymuisi, vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.
Taip pat fizinis asmuo bankroto
proceso metu gali išsaugoti savo būstą. LR FABĮ numato, kad fizinis asmuo gali
sudaryti susitarimą su hipotekos kreditoriumi, pagal kurį bankroto proceso metu
nebūtų parduodamas fizinio asmens būstas (LR FABĮ 4 str. 4 d. 10 p., 7 str. 1
d. 12 p.). Jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos
kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso
metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia
kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Gali būti laikoma, kad šis
susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu
išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas
fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną
mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal susitarimą skiriamos lėšos yra
mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai
skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis
būstas, pardavimo atveju arba jeigu pardavus įkeistą turtą fizinis asmuo
negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos (LR FABĮ 8
str. 9 d.).
Tokie atvejai, kai sudaromas
susitarimas su hipotekos kreditoriais, praktikoje yra labai reti. Dažniausiai
tokiais atvejais fizinis asmuo su hipotekos kreditoriumi sutaria, kad fizinis
asmuo bankroto proceso metu hipotekos kreditoriui kas mėnesį mokės atitinkamą
sumą piniginių lėšų, o hipotekos kreditorius nereikalaus, kad bankroto proceso
metu būtų parduodamas jam įkeistas nekilnojamasis turtas. Po bankroto proceso
pabaigos likusi nepadengta hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo suma
nebūna nurašoma. Aišku, galimi ir kitokie susitarimų variantai.
Vis dėlto pagal aukščiau cituotas
įstatymo nuostatas fizinis asmuo siekdamas sudaryti minėtą susitarimą tūrėtų
pagrįsti, kad siekiamas išsaugoti turtas
yra vienintelis fizinio asmens būstas bei tai, kad įmokos hipotekos kreditoriui
bus mažesnės nei būsto nuomos kainos. Taip pat dar galimi atvejai, jog pardavus
būstą, fizinis asmuo nebegalėtų vykdyti pelningos veiklos. Šiuo atveju vėlgi
reiktų pagrįsti veiklos pelningumą ir kaip fizinio asmens pajamos pasikeistų
pardavus jo būstą. Nepagrindus minėtų aplinkybių, manytina, jog sunku tikėtis,
kad minėtas susitarimas bus sudarytas, o jeigu jis ir bus sudarytas, vargu ar
teismas patvirtins mokumo atkūrimo planą.
Trečias atvejis, kai net po bankroto
bylos užbaigimo fiziniam asmeniui gali likti turtas, gali susidaryti dėl
kreditorių piktnaudžiavimo savo teisėmis, t. y. kreditorių susirinkimuose
nustatinėjant nepagrįstas turto pardavimo kainas ir tvarkas, pagal kurias
neįmanoma parduoti turto. Toks atvejis nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiame
Teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, <...> kad
visais atvejais, suėjus FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytam plano
įgyvendinimo terminui (ir teismui jo nepratęsus), bankroto byla turi būti
baigiama arba bankroto procesas nutraukiamas. Priešingu atveju, bankroto
procesui užsitęsus iki neapibrėžto termino (pvz., kaip nagrinėjamoje
situacijoje, kai nėra galimybės realizuoti nekilnojamojo turto), nebūtų
pasiekti bankrotu keliami tikslai – kaip galima greičiau atkurti fizinio asmens
mokumą ir leisti jam grįžti į visavertį gyvenimą – bei netektų prasmės įstatyme
įsakmiai įtvirtintas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trejų metų terminas
<...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019).
Apibendrinus aukščiau aptartas aplinkybes, fizinis asmuo bankroto procesu metu išsaugo turtą šiais trimis atvejais:
1. Fizinis asmuo bankroto proceso metu išsaugo tokį turtą, į kurį LR CPK nustatyta tvarka negali būti nukreiptas išieškojimas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenys ir kt.);
2. Fizinis asmuo išsaugo vienintelį gyvenamąjį būstą, kai sudaromas susitarimas su hipotekos kreditoriumi ir šio susitarimo nuostatos įtraukiamos į mokumo atkūrimo planą, kurį patvirtina teismas;
3. Fiziniam asmeniui lieka toks turtas, kuris pagal kreditorių susirinkimo nustatytas tvarkas nebuvo parduotas bankroto proceso metu per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį.
Galiausiai fiziniam asmeniui lieka toks turtas, kurį numatoma palikti pagal mokumo atkūrimo plano nuostatas. Žinoma, plano projekto tvirtinimas svarstomas kreditorių susirinkime ir vėliau teisme.